Draugai dalijasi sąskaitomis už bendrą vakarą, kelionę ar net nuomą? Lietuvoje įprasta, kad vienas sumoka už visus, o kiti jam perveda savo dalį. Skamba patogiai, bet ar kada nors susimąstėte, kad toks paprastas veiksmas gali turėti netikėtų finansinių pasekmių? Gali būti, kad VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) vieną dieną paprašys paaiškinti, kodėl draugui pervesti šimtas eurų už bilietus yra tas pats, kas juos uždirbti. Šiandien paaiškinsime, kodėl tokie pervedimai gali tapti mokesčių objektu ir kaip to išvengti.

Ar draugo pinigai gali tapti Jūsų pajamomis?

Turbūt esate girdėję istorijų, kai visai netikėtai VMI pareikalauja sumokėti mokesčius už pinigus, kurių realiai negavote kaip atlygio. Tai nutinka dėl neapgalvotų detalių pervedimuose. Jei nesate apdraudę savęs tinkama dokumentacija, net ir nekalčiai atrodantis pavedimas draugui gali būti interpretuotas visai kitaip, nei jūs manėte.

Vilnietis Linas (vardas pakeistas) susidūrė su nemalonia staigmena: VMI pareikalavo sumokėti 600 eurų gyventojų pajamų mokesčio už tariamai „uždirbtus” 4 210 eurų 2024 metais. Vyras tikino, kad jokių papildomų pajamų negavo. Kaip paaiškėjo, draugai jam pervedė po 900 eurų už kelionę, kad jis galėtų vienu metu nupirkti visų bilietus į lėktuvą. VMI, matyt, nepagailėjo įvertinti šiuos pinigus kaip pajamų. Tai kelia klausimą: ką daryti, kad nereikėtų mokėti mokesčių už tai, ko nepagavote?

Kada pavedimas „draugui” tampa apmokestinamas?

Inga Gedminienė, VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė, aiškina, kad kai gyventojas bendrai su kitais dalinasi išlaidas už nuomą, komunalines paslaugas, keliones ar kitus pirkinius, ir perveda jam pinigines lėšas, šios išlaidos *nėra* laikomos pajamų mokesčio objektu. Tačiau čia slypi svarbi smulkmena.

Jei gaunate pajamas, didesnes nei 2,5 tūkst. eurų, o jų kilmė nėra susijusi su Jūsų darbu, individualia veikla ar kitais apmokestinamais šaltiniais, privalote turėti tai patvirtinančius dokumentus.

Kokie dokumentai tinka?

Banko pavedimo išrašai.
Sutartys.
Kiti dokumentai, įrodantys, kad lėšos gautos ne kaip apmokestinamos pajamos.

Dėl šios priežasties, pervedant lėšas, pravartu nurodyti teisingą ir aiškią paskirtį.

Kaip susigrąžinti permokėtą mokestį?

Jei vis dėlto VMI nustatė, kad mokesčio mokėti nereikėjo arba jį permokėjote, permoką galite susigrąžinti. Tam reikia pateikti patikslintą pajamų mokesčio deklaraciją, nurodyti sumokėtą pajamų mokesčio sumą ir pridėti dokumentus, įrodančius, kad pajamos yra neapmokestinamos. Po duomenų patikrinimo, permoka bus grąžinta arba įskaityta kitoms mokėtinoms sumoms padengti.

Pavedimo paskirtis: Kasdienybė, kuri gali kainuoti tūkstančius

Advokatas Osvaldas Raščiukevičius pastebi, kad didžiausios problemos kyla su kasdiene. Kai jis nenurodoma aiškiai, ateityje tai gali sukelti didžiulius teisminius ginčus. Pasak jo, nutrūkus santykiams, kai vienas davė pinigų kitam, o paskirtyje įrašyta „katinėliui”, gali kilti nesusipratimas dėl grąžinimo ir interpretacijos kaip dovana.

Arba dar blogiau: pinigai, skirti įmonei, pervedami jos vadovui, bet paskirtyje nenurodoma, kad tai įmonės lėšos. Pasikeitus vadovui, jis gali pareikalauti apmokėti tą pačią sumą dar kartą. Advokatas pabrėžė, kad tokia nekonkretumas pervedimo paskirtyse gali sukelti ginčus dėl šimtatūkstantinių sumų.

Kaip teisingai nurodyti pavedimo paskirtį?

Petras Gotautas, „Urbo” banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius, rekomenduoja visada nurodyti tokią informaciją, kuri atskleistų teisėtą mokėjimo operacijos tikslą. Jo patarimai:

Atsiskaitant už prekes ar paslaugas: nurodykite apmokamos sąskaitos numerį ir dalyką, už kurį mokate.
Pervedant tarp draugų, šeimos narių: trumpai nurodykite, už ką apmokama.
Skolinant ar dovanojant: nurodykite, kad tai yra paskola ar dovana, įvardykite ryšį su siuntėju/gavėju, paskolos tikslą ir sutarties rekvizitus (jei sudaryta). Pavyzdžiui: „Paskola dukrai būsto remontui” arba „Dovana sūnui pagal sutartį”.

Kada bankas gali sustabdyti Jūsų mokėjimą?

Romas Čereška, „Citadele” plėtros vadovas, pasakoja, kad bankas gali sustabdyti mokėjimą, jei jis atrodo neįprastas ar įtartinas pagal Jūsų tipinę elgseną. Tai daroma siekiant apsaugoti klientus nuo sukčiavimo ir laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

Kaip tai veikia? Bankas atsižvelgia į daugelį aspektų: kam siunčiate pinigus, kokia suma ir kokia nurodyta paskirtis. Jei kažkas atrodo neįprastai, mokėjimas gali būti trumpam sustabdytas, kol informacija bus patikrinta. Tokiu atveju bankas susisieks su klientu prašydamas daugiau informacijos – kartais tai gali būti kelionės užsakymo kopija, patvirtinanti, kad pinigai iš draugų skirti būtent skrydžio bilietams nupirkti.

Kiek svarbi mokėjimo paskirtis bankui?

Mokėjimo paskirtis yra vienas iš svarbių faktorių, į kuriuos atkreipia dėmesį bankas, tačiau ne vienintelis. Jei gaunate, tarkime, 3 tūkst. eurų, o mokėjimo paskirtyje nurodyta „už kelionę”, bankas vertina, ar suma atrodo logiška tokiai paskirčiai, ar tai atitinka įprastą kliento elgesį. Jei kyla bent menkiausių įtarimų, bankas gali paprašyti Jūsų daugiau informacijos.

Advokatas O. Raščiukevičius dar kartą primena: nurodykite pavedimo paskirtį kuo tiksliau. Jeigu nebus nurodyta paskirtis, o tradiciškai bus įrašyta „pervedimas”, tai gali ir neturėti jokių pasekmių, ypač jei gavėjas pagal kontekstą supras, už ką gauna pinigus. Tačiau, kaip matome, geriau to nerizikuoti.

Ar kada nors susidūrėte su panašia situacija, kai neaiški pavedimo paskirtis sukėlė problemų? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!